7 socialinio verslo principai
Pagal Nobelio premijos laureatą Dr. Muhammad Yunus
- Socialinio verslo misija yra išspręsti tam tikrą socialinę problemą visuomenėje (per socialinę inovaciją arba sėkmingų praktikų pritaikymą).
- Socialinis verslas yra finansiškai tvarus, turi gyvybingą verslo modelį.
- Socialinis verslas nemoka dividendų investuotojams – jo tikslas nėra akcininkų kapitalo maksimizavimas.
- Pelnas eina socialinei problemai spręsti arba yra reinvestuojamas į socialinio verslo plėtrą.
- Socialinis verslas veikia darnoje su aplinka.
- Darbuotojai gauna rinkos lygio arba aukštesnius atlyginimus, jų darbo sąlygos yra geresnės nei vidutinėje įmonėje.
- Kurk su džiaugsmu!
Remiantis aukščiau pateiktų principų pirmu punktu, socialinis verslas taip pat savo veikloje turi vadovautis pagrindiniais socialinių inovacijų principais, kurių pagrindiniai požymiai yra:
1) veikimas atviras – dalijamasi turimomis žiniomis;
2) tarpsektorinis ir integruotas požiūris į problemos sprendimą;
3) dalyvaujantys ir įgalinti piliečiai/vartotojai;
4) atliepia paklausą;
5) individualaus atvejo svarba – sprendimai pritaikyti vietos aplinkybėms, individo poreikiams.
Socialinis verslas sprendžia tam tikras socialines problemas visuomenėje arba per socialinę inovaciją arba sėkmingų praktikų pritaikymą, kurios turėtų būti pasiteisinusios. Gerieji tokių praktikų pavyzdžiai galėtų būti: https://www.socialinisverslas.lt/gerieji-pavyzdziai/
Socialinis verslas taip pat gali spręsti susidariusias problemas viuomenėje per socialinės inovacijos (toliau – SI) – naujas idėjas (novatoriški metodai ir modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos), padedančias patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo.
EK Socialinių inovacijų gairės: https://ec.europa.eu/eip/ageing/library/guide-social-
nnovation_en
Daugiau apie socialines inovacijas: https://socialtop.lt/socialiniu-inovaciju-principai/
Koks socialinis verslas gali priklausyti socialinei ekonomikai?
Socialinis verslas „atidaro duris” socialinei ekonomikai (SE) ir yra paramos organizacija, tačiau, dažniausiai tiesiogiai jai priklauso. Socialinis verslas socialinei ekonomikai tiesiogiai priklauso tik ta konkrečia savo dalimi, kiek sprendžia socialines problemas visuomenėje pagal SE apibrėžimą ir tik jei atitinka nustatytas SE subjektų formas (kooperatyvai, savidraudos organizacijos, asociacijos, fondai ir socialinės įmonės). Socialinio verslo ypatybė yra ta, kad jis veikia labiau liberaliu negu socialiniu būdu. Socialinis verslas ES šalyse paprastai veikia pagal atskirą socialinio verslo įstatymą, socialinė ekonomika – pagal socialinės ekonomikos įstatymą. Socialinis verslas, tačiau, naudojasi socialinės ekonomikos infrastruktūra.
Kokia socialinio verslo vieta socialinėje ekonomikoje?
Visa tai galima suprasti tik išskyrę socialinės ekonomikos subjektus ir organizacijas.
Socialinės ekonomikos subjektas – socialinės ekonomikos subjektas (kooperatyvai, savitarpio draugijos, asociacijos ir fondai, socialinės įmonės.
Socialinės ekonomikos organizacija – SEO (federacijos, konsorciumai, paramos struktūros, socialinės ekonomikos įmonių organizacijos ir tinklai ir kt.)
Pavyzdžiui, socialinio verslo asociacija LISVA, kaip, beje, ir VšĮ Socialinė birža, nėra nei federacija, nei, konsorciumas, nei tinklas, abi jas galima būtų priskirti prie SE paramos struktūrų (infrastruktūros).
Kuo skiriasi nuo įprastų įmonių?
Skirtingai nuo įprastų įmonių, korporacijų, socialinio verslo organizacijų pagrindinis siekis yra ne pelnas, o teigiami pokyčiai visuomenėje. Žinoma, pelnas taip pat svarbus, kad organizacija galėtų būti nepriklausoma ir finansuoti savo veiklą.
Socialinis verslas sujungia socialinių problemų sprendimą su verslo know-how – visa tai padeda pagerinti žmonių gyvenimą.
Lietuvos socialinio verslo ASOCIACIJA
Lietuvos socialinio verslo asociacija (toliau – LISVA) – tai nacionalinė socialinius verslus vienijanti skėtinė organizacija, kurios tikslas atstovauti socialinio verslo interesams valstybės ir savivaldybių institucijose, atlikti valstybės institucijų vykdomų programų ir priemonių vertinimą, padėti valstybės institucijoms formuoti viešąją politiką ir teikti konkrečius siūlymus valstybės bei savivaldybių institucijoms dėl socialinio verslo plėtros įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus. LISVA įsteigta 2018 m. siekiant kurti socialiniam verslui palankią aplinką, didinti socialinio verslo žinomumą bei skatinti tarptautiniu mastu priimtinos gerosios praktikos įgyvendinimą Lietuvoje ir stiprinti socialinio verslo bendruomenę. Daugiau informacijos rasite čia.
Patalpinimo data: 2022-12-23.
Finansinės subsidijos verslui
Inovacijų agentūros regionuose įsteigtų bendradarbystės centrų „Spiečius” nariai kviečiami pasinaudoti nauja priemone – finansinėmis subsidijomis verslui! „Spiečių” nariai gali gauti iki 15 tūkst. eurų finansinę subsidiją savo verslo augimui ir plėtrai, susijusiai verslo skaitmeninimo sprendimų diegimu! Ši parama iš viso sieks 340 000 Eur. Šią priemonę įgyvendina Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra. Norėdami gauti subsidiją, iki 2022 m. rugpjūčio 5 d. (imtinai) atsiųskite paraišką drauge su kitais reikiamais dokumentais šiuo el. pašto adresu: subsidijosverslui@inovacijuagentura.lt. Kaip gauti subsidiją?
Socialinis verslas
Už socialinį verslą Lietuvoje atsakinga valdžios institucija – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2020 m. gegužės 7 dieną vyko, jau kasmetiniu renginiu tapęs, Socialinio verslo forumas. 2020 metų pagrindinė forumo tema – socialinės investicijos – finansinės ir ne finansinės priemonės, modeliai, kurių pagalba socialiniai verslai galėtų greičiau augti ir kurti didesnę vertę visuomenei. Taip pat forumo metu buvo skiriama daug dėmesio alternatyviems paslaugų perdavimo modeliams, tokiems kaip poveikio pirkimai ir socialinio poveikio obligacijos. Daugiau informacijos ir renginio video įrašą rasite čia.
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
…
Socialinis verslas
Sudrebinta ekonominės krizės Europa ėmė ieškoti naujų, tvaresnių sprendimų, nes tai, kas prasidėjo kaip skaudus ekonominis nuopuolis, baigėsi gilia socialine krize Europos Sąjungoje – bedarbių skaičius pasiekė ketvirtį visos ES populiacijos, ypatingai paliesdamas jaunimą. Tai milžiniška rizika, kuri gali tapti „prarastos kartos“ priežastimi. Šiandien socialinis verslas įgauna vis didesnę svarbą – kas ketvirta nauja kompanija Europoje yra socialinis verslas. ES pasirinko socialinį verslą kaip vieną pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi, nes unikalus jo modelis šiuo metu efektyviausiai sprendžia opias regiono problemas. Daugiau skaitykite čia.
VšĮ „Versli Lietuva“ – verslumo ir eksporto plėtros agentūra, įsteigta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos
Atnaujinimo data: 2021-02-17.