Europoje vyraujančią socialinės ekonomikos sampratą, apimančią šioje srityje veikiančių kooperatyvų, savitarpio paramos organizacijų (savidraudos bendrijos, kredito unijos), asociacijų ir fondų dalyvavimą nacionalinėse ekonomikose, taip pat į socialinę ekonominę partnerystę tarp viešojo sektoriaus, verslo įmonių ir trečiojo sektoriaus pilietinių organizacijų. Tradiciškai prie SE tradiciškai taip pat Europoje yra priskiriamas ir socialinis verslas nutaręs veikti pagal SE principus bei vadovautis socialinės demokratijos vertybėmis.

Trečiasis pilietinių organizacijų sektorius yra vieta, kurioje susitinka „ne pelno sektoriaus“ (NPO) ir „socialinės ekonomikos“ (SE) koncepcijos. Lietuvos specifika yra ta, kad socialinių įmonių teisinė forma yra panaikinta nuo 2023 m. Lietuvoje šiuo metu veikiančios socialinės ekonomikos formos: asociacijos, kooperatyvai ir savitarpio paramos organizacijos. Lietuvoje socialinės ekonomikos formų yra mažiau nei ES, tačiau išskirtinumas yra tas, kad naujoji SE infrastruktūra turi savo naujuosius veiklos įrankius.

Socialinės ekonomikos (SE) rinkos veiklos infrastruktūros organizacijos:

• Socialinės ekonomikos institutas (SEI – švietimas, registrai, veiklos formos kt.);
• Socialinė birža (SB – solidaraus dalinimosi ekonominis modelis (SDEM), apvalusis socialinės ekonomikos stalas (SEST);
• Socialinės ekonomikos skatinimo organizacija (SESO [planuojama] – SE įstatymas, socialinių tikslų nustatymas, SE rinkos plėtra).

Kodėl asociacijoms yra naudinga dalyvauti SE rinkoje ir (arba) papildomai deklaruoti savo skaidrumą veikiant per Socialinę biržą? Socialinė birža veikia solidaraus dalinimosi ekonominio modelio pagrindu. Asociacijos norinčios gauti finansavimą per Socialinę biržą teikia paraiškas, vykdo savo projektus ir viešina veiklos ataskaitas. Socialinė birža tikrina asociacijų atitikimą SE koncepcijai pagal jų veiklos skirtumus, pagal ne pelno, demokratijos ir tarnavimo žmonėms (ne)sutampančius kriterijus. Tokia kontrolė garantuoja projektų realizavimą, veiklos kontrolę ir skaidrumą.