Socialinė ekonomika

Apie

Socialinė ekonomika žengia į Lietuvą!

Europa pamažu sugrįžta prie savo šaknų, tai yra prie socialinės Europos idėjos. Socialinė ekonomika turi gilias ir senas tradicijas Šiaurės Amerikoje, Anglijoje ir ES, o ypač jos pietinėse šalyse. Socialinė ekonomika apima milžinišką socialinę rinką ir sudaro apie 10 proc. visos ES ekonomikos BVP. Socialinė ekonomika pasaulyje veikia beveik nepatirdama krizių ir tvirtais žingsniais ateina į Lietuvą. Socialinės ekonomikos (SE) tinklaraštis – tai yra unikalus SE organizacijų bendruomenių būdas bendrauti tarpusavyje.  Tinklaraštis yra skiriamas socialinės ekonomikos populiarinimui, informacijos sklaidai bei plačiosios visuomenės švietimui Lietuvoje.

Kas tai yra socialinė ekonomika?

Kiekvienoje Europos šalyje didesniu arba mažesniu lygiu veikia trys ekonomikos sektoriai: liberali ekonomika, viešoji ekonomika ir socialinė ekonomika (angl. social economy). Pagal Europoje nusistovėjusią sampratą, socialinė ekonomika (SE) Europoje veikia švietimo ir ryšių pagrindu ir apima tokias juridines formas kaip: kooperatyvus (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.), savitarpio paramos organizacijas (savidraudos bendrijas), asociacijas ir fondus, socialines įmones. Be paminėtų subjektų socialinės ekonomikos (SE) ekosistemai taip pat gali būti priskiriamos šią ekonomiką įgalinančios organizacijos – federacijos, konsorciumai, paramos struktūros, socialinės ekonomikos įmonių organizacijos ir tinklai ir kt., tame tarpe ir kai kurios NVO, nefinansuojamos iš vyriausybinių projektų, bet veikiančios pagal žemiau išvardintus SE chartijos principus:

  • Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos chartijos principus;
  • socialinių inovacijų principus;
  • puoselėjančios socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybes.

Socialinė ekonomika (angl. social economy) – tai yra tokia ekonominė veikla, kurioje dalyvauja juridinį statusą turinčios įmonės ir organizacijos, kurioms būdinga sprendimų autonomija ir narystės laisvė, kuri taip pat yra susijusi su bendruomenių vienijimusi susitelkiant vienam tikslui, norint paskatinti vystymąsi ten, kur atsiranda poreikiai, kurių negali patenkinti nei valstybė, nei liberali rinka, netgi labdaros organizacijos. Vyraujanti nuosavybės forma socialinėje ekonomikoje yra kooperatinė nuosavybė. Socialinė ekonomika taip pat veika pagal savąjį solidaraus dalinimosi ekonomikos modelį, įvairias vartotojų platformas bei kuria savas socialines inovacijas.

Pasaulio valstybėse, kuriose dar nėra pilnai išvystyta socialinė ekonomika (SE), kaip taisyklė, pirmuosius jos žingsnius paprastai padeda žengti socialinis verslas (paprastai, tai kooperatyvai, socialinės įmonės ir SE įgalinančios NVO ). Tokiu būdu ES susiformavo tokia nauja tradicija, kad neatsiejama socialinės ekonomikos rinkos dalimi taip pat tapo ir joje kartu veikiantis socialinis verslas siekiantis kokiu tai laisvai pasirinktu būdu pasitarnauti visuomenei. Pasaulyje taip pat priimta yra manyti, kad socialinis verslas vidutiniškai sudaro (tiksliau galima būtų sakyti, papildo) apie 10 proc. kiekvienos šalies socialinės ekonomikos. Socialinis verslas pats sprendžia kokia socialinė veikla organizacijoje bus vykdoma ir tik tai įgyvendina. Socialiniam verslui yra būdinga uždara vidinė narystė. Socialinės ekonomikos rinka per savo infrastruktūrą socialinį verslą apjungia su kitomis socialinės ekonomikos organizacijomis todėl yra reikalinga išorinė demokratinė kontrolė.

Socialinė ekonomika labiausiai veikia per jos puoselėjamus ryšius ir yra kolegiali. Socialinės ekonomikos išskirtiniai bruožai yra tai, kad ji vienija įvairių šalių visuomenes išpildydama socialinius tikslus, sušvelnina ekonomines krizes bei efektyviai skatina ES socialinius ekonominius ryšius. Socialinė ekonomika neprekiauja žmogiškais ištekliais ir jų gebėjimais, bet šviečia, moko ir ruošia visuomenę sąmoningam gyvenimui. Socialinė ekonomika viską valdo ne kapitalu, bet saugumu, patikimumu ir užsitarnautais reitingais.

Jei įmonei pelno siekimas nėra vienintelis ir nėra pagrindinis veiklos tikslas, bet kaip priemonė socialiniams tikslams pasiekti, tai tokią įmonę anksčiau galima buvo vadinti socialinės ekonomikos dalimi. Socialinio verslo įmonė įkurta ne asmeniniams to juridinio asmens poreikiams tenkinti, o iškeltiems socialiniams tikslams atsiekti, taipogi, gautas pelnas turėjo būti skirstomas užsibrėžtiems socialiniams tikslams įgyvendinti. Šaltinis: Socialinė ekonomika, Socialinės ekonomikos institutas, 2004, Kaunas.

Socialinė ekonomika veikia pagal visai kitus principus negu viešoji ar liberalioji rinkos ekonomikos. Pagrindinis socialinės ekonomikos veiklos principas yra socialinė atsakomybė. Tuo tikslu yra vedamas socialinės ekonomikos dalyvių registras SOCIALTOP.LT. Socialinėje ekonomikoje vartotojams, tai yra sąmoningas pirkimas, mainai, atsakingas vartojimas bei efektyvus taupymas; įmonėms ir organizacijoms, tai veikiant per įvairias vartotojų platformas, solidaraus dalinimosi ekonominio modelio pagrindu arba per tiesioginius ryšius – socialiniai ryšiai ir deklaruojami tikslai, leidimas laisvai konkuruoti savo potencialiems konkurentams, vienodų dalyvavimo sąlygų suteikimas kiekvienos ekonomikos rinkos dalyviams ir t.t.

Trys skirtingi finansavimo šaltiniai:

  • Nevyriausybinės organizacijos (NVO) pagrinde yra išlaikomos iš valstybės projektų ir viešųjų pirkimų. Gyvendamos nuo pirkimų iki pirkimų, ir dažnai nieko negamindamos ir neparduodamos jokių produktų ir paslaugų, o gaunamai paramai esant nereikšmingai, yra finansiškai nestabilios.
  • Socialinio verslo įmonės (SV) naudoja verslo modelius  išnaudojant liberalios rinkos mechanizmą, pelno siekimą taip pat papildomai susiedamas su kokiais nors pasirinktais socialiniais tikslais ir prioritetais. Reglamentuotas įstatymu. Paprastai, daugiau kaip 50 proc. pajamų gauna iš ekonominės veiklos. Taip pat paprastai, apie pusę lėšų pasilieka sau, o kitą pusę skiria kokiems tai pačių susigalvotiems socialiniams tikslams. Finansinį tvarumą papildomai užsitikrina pastoviai prašydamas valstybinės paramos.
  • Socialinė ekonomika (SE) naudoja socialinius modelius panaudodama socialios rinkos mechanizmą (veikia per savo ryšius, švietimą, socialines vartotojų platformas ir solidaraus dalinimosi modelius), socialinius tikslus ir žmonių apsaugą stato į pirmą vietą. Vadovaujasi socialinės ekonomikos chartijos principais. Socialinės ekonomikos pajamų šaltiniai: kooperacija, savitarpio paramos veikla, asociatyvi veikla, solidarus dalijimasis, mainai, taupymas ir fondų veikla. Naujoji SE tendencija Europoje – neįgaliųjų, jaunimo, pažeidžiamų asmenų socialinės įmonės (pastaba ta, kad jų negalima sumaišyti su socialiniu verslu, žr. aukščiau). Socialinė ekonomika, siekdama bendruomenių ir visuomeninės naudos, taip pat veikia per įvairias rungimosi dėl vartotojų platformas, kurių pagrindas yra reitingai ir solidarus dalinimasis. Šių dienų Lietuvos aktualijos yra tos, kad valstybei siekiant įgyvendinant naująsias ES programų gaires socialinė ekonomika tampa privaloma ir Lietuvai.

Socialinės ekonomikos naujoji specifika Lietuvoje?

Kiekviena iš kitų dviejų išvardintų ekonomikų (liberalioji rinkos ir viešoji) taip pat turi įmonių ir organizacijų, kurios, gali būti laikomos kaip veikiančiomis socialinėje ekonomikos rinkoje – tai joje nusprendęs dalyvauti socialinius tikslus deklaruojantis verslas bei socialinius tikslus turinčios viešojo sektoriaus asociacijos (žr. žemiau, svetainė SOCIALTOP.LT). SE organizacijoms yra taikoma Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos principų chartija (žr. žemiau), o socialiniam verslui, dalyvaujančiam šioje rinkoje, ši chartija, beje, negalioja. SV tereikia veikti nepažeidžiant LR įstatymų ir laikantis šios rinkos taisyklių. Socialinės ekonomikos naujasis modelis Lietuvoje remiasi gerosios pasaulio praktikos pavyzdžiais: apskrituoju socialinės ekonomikos stalu (Kanada); socialinės ekonomikos įstatymų projektas (Ispanija); dalinai solidaraus dalinimosi ekonominiu modeliu (Pietų Amerika) ir t.t. Pažymėtina, kad kiekviena iš trijų aukščiau išvardintų ekonomikų aktyviai veikia per pagrindinius savo veiklos instrumentus – specializuotas biržas. Į Lietuvą naujai ateinanti socialinė ekonomika šiuo metu pradeda veikti per savąją Socialinės biržos inovaciją – VšĮ Socialinė birža. Socialinės ekonomikos veikimas yra sisteminis.

Atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio proga Idėja Lietuvai” buvo pasiūlyta mūsų VšĮ Socialinė birža socialinė inovacija. Valstybinio ir privataus kapitalo sektoriai tapo visiškai susiformavę ir gerai atstovaujami, o pilietinis sektorius sektorius iki šiol neturėjo aiškesnės apibrėžties ir kokio tai vadovaujančio centro. Mūsų organizacija tai pasiūlė įgyvendinti būtent per socialinę ekonomiką. Socialinė ekonomika (SE) – tai nauja sistemiškai veikianti ekonomika, kurioje visų trijų sektorių dėmesys kreipiamas į iškėlimą ir rūpinimąsi žmonių ar bendruomenių socialiniais poreikiais per socialinės ekonomikos ryšių organizacijas, Socialinės biržos inovaciją ir socialinį verslą. Šaltiniai: Socialinė ekonomika, Socialinės ekonomikos institutas, 2004, Kaunas ir VšĮ Socialinės biržos inovacija (svetainė: socialtop.lt).

Socialinės ekonomikos naujoji specifika Lietuvoje pasižymi savo naująja rinkos infrastruktūra, pasižymi socialios demokratijos principais grįstu valdymu – rato principu veikiančiu grįžtamojo ryšio principu, kai visi yra atsakingi visiems. Turime priminti, kad liberalus valdymo principas, kartais dar vadinamas piramidiniu, veikia iš viršaus į apačią.
Socialinės ekonomikos infrastruktūra taip pat yra pritaikyta veikti vienoje bendrystės ekonomikoje kartu su liberaliąją (kapitalistinės rinkos) ekonomika.

Pagrindiniai socialinės ekonomikos rinkos infrastruktūros veiklos įrankiai:

  • Socialinės ekonomikos institutas (SEI – švietimas, registrai, veiklos formos, apskritasis socialinės ekonomikos stalas (SEST) ir kt.);
  • Socialinė birža (SB – solidaraus dalinimosi ekonominis modelis (SDEM), vartotojų platforma, apskritasis socialinės ekonomikos stalas (SEST);
  • Socialinės ekonomikos (SE) skatinimo taryba (SEST – SE įstatymas, socialinių tikslų nustatymas, SE rinkos plėtra).

Pagal visame pasaulyje priimtą skirstymą socialinė ekonomika (SE) veikia per savo ryšius, švietimą ir apima šias juridines formas: kooperatyvai (žemės ūkio, kredito unijų ir kt.), savitarpio paramos organizacijos (savidraudos bendrijos), asociacijos ir fondai, socialinės įmonės. Viešosios naudos nevyriausybines organizacijas nutarusios viešai veikti pagal žemiau pateiktą Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos (SE) principų chartiją taip pat gali būti priskirtos SE, jei yra viešai pareiškusios kokiomis sąlygomis taps SE subjektais. Socialinio verslo juridinės formos labiau yra būdingos verslo ekonomikai. Socialinis verslas, kaip, beje, ir kitos PVO, labiau pasižymi ne tiesioginiu, bet daliniu dalyvavimu šioje ekonomikoje, bet turi didelį privalumą naudotis socialinės ekonomikos rinka ir infrastruktūra.

Socialinė ekonomika Europoje yra labai populiari ekonomika dėl savo patikimumo, puoselėjamų pastovių ryšių ir didelio pasitikėjimo, kuris susideda iš daugelio dalių. Gerosios praktikos pavyzdžiais taip pat nenuginčijamai įrodytas socialinės ekonomikos dalyvių indėlis į pilietinės visuomenės stiprinimo procesą. Esančios arčiau piliečių, šios organizacijos geriau jaučia ir atliepia socialinius poreikius, kuria aukštos kokybės darbo vietas. Socialinė ekonomika vaidina svarbų vaidmenį vietinio regioninio lygmens vystymuisi, kviesdama ir įtraukdama socialinius partnerius strateginiam dialogui ir socialinei atsakomybei.

Strateginiam dialogui ir švietimui apie socialinę ekonomiką (SE) veikiančią per jos ryšius SE infrastruktūros organizacijos papildomai yra numačiusios „Apvalųjį socialinės ekonomikos stalą“ (ASES) bei atitinkamus mokymus. Daugiausiai komunikacijos klaidų socialinės ekonomikos požiūriu yra padaroma dėl elementarių ASES ryšių nebuvimo. Socialinės ekonomikos modelis, pradėjęs veikti Lietuvoje, visuomenei naujai siūlo sąmoningai veikti socialiai atsakingoje socialinėje rinkoje. Priimta tvirtinti, kad ES ekonomika yra bene labiausiai socialiai atsakinga visame pasaulyje. Lietuvoje pradėjęs veikti naujasis Socilinės ekonomikos modelis šią ES privalumo kartelę iškelia dar aukščiau.

Socialinės ekonomikos rinkos reikalavimai?

Socialinės ekonomikos (SE) bendrieji reikalavimai: ES socialinės chartijos principai, ES socialinių inovacijų principai ir vadovavimasis socialinės (nepolitinės) demokratijos vertybėmis į pirmą vietą iškeliančiomis asmens pirmenybę rinktis. Be šių išvardintų reikalavimų liberaliajai rinkos ekonomikai norinčiai praplėsti savąją rinką per socialinę ekonomiką taip pat neišvengiamai galioja: vienos bendrystės ekonomikos, socialinės ekonomikos pripažinimo; laisvanoriškas savos rinkos atvėrimo principai.

Kas yra socialinė inovacija?

Socialinės inovacijos (toliau – SI) – tai naujos idėjos (novatoriški metodai ir modeliai, socialiniai produktai ir paslaugos), padedančios patenkinti socialinius poreikius, kurti socialinius ryšius ir prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo tarp įvairių visuomenės grupių. SI kyla iš rinkos nesugebėjimo atliepti konkrečių visuomenės poreikių, todėl pati pilietinė visuomenė imasi jų įgyvendinimo.

SI požymiai yra šie: 1) veikimas atviras – dalijamasi turimomis žiniomis, 2) tarpsektorinis ir integruotas požiūris į problemos sprendimą, 3) dalyvaujantys ir įgalinti piliečiai/vartotojai, 4) atliepia paklausą, 5) individualaus atvejo svarba – sprendimai pritaikyti vietos aplinkybėms, individo poreikiams.

Socialinėje ekonomikoje nuolat diegiamos inovacijos bendrojo gėrio labui. Daugelis jos novatoriškų idėjų, kaip antai etinis finansavimas ar sąžiningos prekybos judėjimas, tapo visuotinai paplitusiomis. Apvalusis socialinės ekonomikos stalas yra skirtas sektoriams bendrai spręstų bendras problemas.

Socialinės biržos inovacija

Socialinė birža (toliau – SB) – tai socialinės ekonomikos rinkoje veikianti socialinės pagalbos bei teikiamos paramos birža, veikianti pagal pačios visuomenės nustatytas jai naudingas „žaidimo taisykles“. SB siekia sisteminių pokyčių tiesiogiai veikdama per vartotojų platformą bei „Solidaraus dalinimosi ekonominį modelį“ (SDEM), naudojanti vieną iš dažniausiai praktikuojamų socialiai atsakingų sprendimų – piniginių lėšų skyrimą socialiniams tikslams pasiekti. SB inovacija iš esmės įkūnija visai naują socialinį ekonominį bendrosios rinkos sisteminį požiūrį. Šios, dabar jau drįstame tarti, naujosios lietuviškos inovacijos daug metų ilgokai ieškojo daugelis pasaulio šalių Europoje, JT ir net Vatikanas.

Pirmas žingsnis, yra pasitikrinti savo įmonės arba organizacijos socialinės atsakomybės lygį socialinės ekonomikos rinkoje (svetainė: socialtop.lt). Antras žingsnis, tai yra pradėti veikti SDEM pagrindu: deklaruoti socialinę atsakomybę ir rinkoje imti naujai veikti socialinės atsakomybės pagrindu. Nestabiliojoje globalioje rinkoje tai yra ypač aktualu tvariai veikti nusprendusioms įmonėms, aktualu atskiroms Europos šalims ir tai tampa nauju pranašumu visai ES.

Socialinės ekonomikos pagrindinė vertybė – socialinė demokratija

Demokratija nustato asmens ir žmonių gyvenimo santykių visumą, tai nėra vien santvarka, bet nuolatinis lėtas judėjimas už tikrąsias demokratines teises ir vertybes. Politinė demokratija skelbia ir vykdo asmens pirmenybę valstybėje (veikiant per partijas), socialinė demokratija – asmens ir šeimos socialinės apsaugos pirmenybę, ekonominė demokratija – asmens pirmenybę  ūkyje.  Taigi, politinė demokratija siekia, kad sumažėtų beteisiai, socialinė demokratija – kad sumažėtų beturčiai, ekonominė demokratija – kad padaugėtų tų , kurie gali dalintis. Šis skirstymas parengtas pagal J. A. Antanaičio knygą „Tautos instinktas išlikti“, 2021 m. pristatytą LRS, Vilniuje. Demokratija yra galios centralizacijos priešingybė. A. Avižienis. „Link naujos nacionalinių valstybių eros”, 2022, Vilnius.

Politinė demokratija – tai Konstitucija, įtvirtinanti žmogaus teises ir laisves, jų apsaugą bei valstybės sąrangą, tai žodžio, spaudos laisvė ir rinkimų teisė, tai Seimo narių atsakomybė visai tautai, tai politinių partijų atsakomybė tautai už savo rinkiminę programą bei pažadus, būtinųjų susitarimų įgyvendinimą, tai savivaldos išplėtimas tiesioginiu politinių, profesinių, kultūrinių bendrijų atstovų delegavimu į savivaldybių komisijas, tai vieša savivaldybių organų veiklos kontrolė bei atsakomybė. Tradiciškai kalbant, politinė demokratija yra galimybė žmonėms veikti per dešiniąsias (liberaliąsias) ir kairiąsias (socialiąsias) politines partijas. Liberalizmo ir demokratijos santykis istoriniu požiūriu yra atsitiktinis, o konceptualiu – prieštaringas. Politinė demokratija niekada pilnai neveikia be grįžtamojo ryšio – socialinės (nepolitinės) demokratijos – asmens pirmenybės rinktis socialinę apsaugą. Negalima taip pat ir be socialinėje ekonomikoje turinčio veikti solidaraus dalinimosi ekonominio modelio, skirto įvairių nepriteklių varginamiems žmonėms.

Socialinė demokratija – tai bendras pilietinis, ekonominis ir valstybinis solidariai socialiai atsakingas pasirinkimas pagelbėti skurstantiems, tai asmens apsaugos pirmenybė ir šeimos globa pagal LR Konstituciją, tai žmonių interesų gynimas ir apsauga bei žmogiško gyvenimo darbo sąlygų užtikrinimas, tame dalyvaujant įvairioms pilietinėms organizacijoms, kai sprendžiami sudėtingi socialiniai ekonominiai klausimai savivaldybėse, profsąjungoms, kai ginami darbuotojų interesai, tai įvairiausių socialinių tikslų ir jų pagrindinio socialinės atsakomybės tikslo taikymas visose socialinėse ekonominėse veiklose bei galimuose ryšiuose. Tradiciškai kalbant, socialinė demokratija yra galimybė žmonėms laisvai rinktis valdžios institucijų teikiamą socialinę apsaugą arba, atitinkamai, pilietines, darbo profsąjungų, religinės šalpos arba kitas paramos organizacijas.
Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ūkio plėtra daugiausia sieta su rinkos (neoliberalios) veiksniais, socialinis veiksnys nelaikytas svarbia ūkio plėtros prielaida. Anot profesoriaus P. Gylio (2002: 58), rinkos pradą absoliutinant ilgesnį laiką, nyksta socialumo pradas, o tai verčia susirūpinti. Ar galima toliau ignoruoti socialinį ūkio aspektą ir socialinio teisingumo principą? Tai prieštarautų ne tik ES direktyvoms, bei ir tokiam pasaulinės ekonomikos iššūkiui, kaip pasaulinių visuomeninių gėrybių kūrimas. Vargu ar Lietuva, motyvuodama didelėmis tokių gėrybių kūrimo socialinėmis sąnaudomis, galės atsisakyti prisidėti prie jų kūrimo. Lietuvoje iki šiol nėra susitarimo pagrindu veikiančių institucijų (pvz., Socialinės ekonomikos organizacijų), kurios atstovautų visuomenės interesams ir galėtų perimti valstybinio reglamentavimo funkciją (pvz., vartotojų rinkos gynimo reguliavimą). Joms atsirasti trukdo visuomenės ir valdžios (2014m. EUROSTAT duomenimis) nepilnas supratimas kas tai yra socialinė ekonomika ir netobula įstatymų bazė.
Lietuvos ir kitų valstybių patirtis rodo, kad, didėjant BVP, nebūtinai sumažėja skurdas ir savaime išsisprendžia kitos socialinės problemos. Tam yra būtinas socialinės ekonomikos skatinimas Lietuvoje, kaip derama socialumo atsvara vyraujančiam liberalumui. Šaltinis: Pinigų studijos, 2004. Ekonomikos teorija ir praktika. https://www.lb.lt/uploads/documents/docs/publications/paliulyte.pdf, R. Paliultytė (VU, 2004), prof. Povilas Gylys.

Kam reikia socialinės demokratijos? Į tai gali atsakyti vienintelė tiksli frazė: „Nei spaudos laisvė, nei draugijų laisvė, nei rinkimų laisvė, nei parlamentas, nei gražios kalbos, nei tautos suverenumas negali papenėti alkanų, pridengti nuogalių, paguosti nuliūdusių, pagelbėti ligoniams (Vysk. E. Ketteleris, Maincas, Vokietija). Socialinė demokratija padidina gyventojų skaičių. Šaltinis: J. A. Antanaitis „Tautos instinktas išlikti“, 2021, Vilnius.

Socialinė demokratija veikia saugiai ir patikimai, todėl, norėdama išvengti netikėtumų ir krizinių situacijų, jungia visas grįžtamojo ryšio grandis: struktūrizuotas ir iš anksto suderintas, prisitaikantis ir nekontroliuojamą grįžtamąjį ryšį. Grįžtamasis ryšys naudojamas socialiai atsakingai tvarkai įvesti ir palaikyti, ir tai užtikrina teisingą ilgalaikę pagrindinę socialinės apsaugos veikimo kryptį, prisitaiko prie trumpo laikotarpio sąlygų arba atsako į nelauktus nukrypimus. Socialinė demokratija ne kaupia, bet eina į priekį savo laisve dalintis. Pažymėtina yra tai, kad be pagarbos šiai laisvės vertybei, jokia visuomenė negalėtų išlikti.  Tačiau, laisvė taip pat visada draugauja ir keliauja kartu su atsakomybe. Socialinė atsakomybė būti atsakingam už šeimą, bendruomenę ir visą tautą yra pagrindinis plačiosios pilietinės visuomenės tikslas. Nauda čia skaičiuojama ne pinigais, bet kiekvieno socialine atsakomybe. Valdžios atsakomybė visuomenei – tai per vieną politikų kadenciją padaugėjęs šalyje gyventojų skaičius bei pagerėjęs pragyvenimo lygis. Verslo atsakomybė – tai konkreti įmonė per atitinkamą laikotarpį buvo tvari visose JT nustatytose trijose aplinkosaugos, socialinėje ir ekonomikos veiklos srityse bei kokiu lygiu įrodė savo socialinę atsakomybę visuomenei. Pilietinių organizacijų atsakomybė – kiek jos socialiniai tikslai atitiko viešąją naudą.

Ekonominė demokratija  – tai liberalios ekonomikos, viešosios ekonomikos ir socialinės ekonomikos (SE) bendras veikimas,  laisvas pasirinkimas ir siekis sukurti didesnį turtą. Ekonominė demokratija yra demokratijos principo, t. y. asmens pirmenybės principo vykdymas šalies ūkyje. Liberalioji ekonomika vadovaujasi liberalia demokratija (mato vienetas – pinigai), socialinė ekonomika – socialine demokratija (mato vienetas – socialinė atsakomybė), o viešoji ekonomika – abiejomis. Tai yra dvi kardinaliai skirtingai veikiančios bet tarpusavyje grįžtamojo ryšio principu suderinamos sistemos. Svarbi pastaba yra ta, kad socialinė demokratija neturėtų būti nemaišoma su politine socialdemokratija. Ekonominė demokratija tampa ypač svarbi šiuolaikinėje SE – pasaulis pernelyg ilgą laiką buvo „užsimerkęs prieš finansinę koncentraciją”. Šaltinis: A. Avižienis. „Link naujos nacionalinių valstybių eros”, 2022, Vilnius.

Lietuva nuo pat savo valstybės atkūrimo pradžios yra atsisakiusi socialiai reguliuojamos rinkos, todėl, ko ne vienintelę šią vartotojams palankią sisteminę pilnavertės veiklos galimybę gali suteikti socialinė ekonomika.  Sociali ekonominė sistema yra suderinama su visomis demokratijos formomis. Socialinis teisingumas skatina visuomenės solidarumą. Liberalus teisingumas reikalauja labiau gerbti individų teises, bet nepaisyti bendrojo gėrio sampratų. Šaltiniai:  VU, TSPMI, Politologija, 2009/4 (56), Vilnius ir J. A. Antanaitis „Tautos instinktas išlikti“, 2021, Vilnius.

Istorija moko, kad Atkurtoje Lietuvos valstybėje buvo taip suprasta, kad vien draugiškumu, nuoširdumu ir žmogiškumu demokratijos sąlygomis kapitalo nesukaupsi. Lietuvoje, paskelbus demokratiją, pasikeitė ekonominės aplinkybės, laimė tapo suprasta kaip pinigų turėjimas. Esminga tapo tai, kad lietuviai moraline vertybe pavertė finansinį rezultatą. Lietuva ilgą laiką buvo atsidūrusi tokioje padėtyje, kai nepajėgta atskirti moralės nuo rinkos interesų. Tačiau, „vienintelė“ liberali demokratija ilgainiui, akivaizdu, kaip ir visame pasaulyje, tapo nepakankama Lietuva, o prasidėjus šio meto krizėms, šalis savaime pamažu ėmė gręžtis link moralios socialinės (nepolitinės) demokratijos.

Lietuvos socialinės ekonomikos sistema (SE) pastaraisiais metais  buvo sukurta kaip naujoji lietuviška socialinė inovacija ir pamažu pradeda veikti pagal visai kitą modelį negu taip populiariose pietinėse ES šalyse, turi savas visai kitas efektyvias veiklos priemones ir remiasi pasaulio gerosios praktikos pavyzdžiais, didele dalimi yra pajėgi kompensuoti liberalios ekonomikos praradimus įvairiose socialinės apsaugos srityse (ypač gyventojų skaičiaus ir gyvenimo kokybės srityse). Lietuvos socialinės ekonomikos modelis – tai sisteminis pokytis šalies ekonomikoje!

Kultūrinė demokratija – tai visuomenės laisvas dalyvavimas visose jos kultūrinio bendradarbiavimo formose, tai dalyvavimas kultūros politikoje ir kultūros tobulinime, tai kiekvieno visuomenės nario laisvė gyventi pagal sąžinę ir kurti, tai tolerancija skirtingų religijų, pasaulėžiūrų ir tautinių bendrijų žmonėms. Mokslas ir švietimas vis labiau plinta visuomenėje ir įgyvendinamas praktikoje, taip keliant kultūros lygį, kurį plėtoja kultūrinė demokratija. Plačioji demokratija gali būti įvykdoma tiktai per kultūrinį SE švietimą.

Socialinės ekonomikos kuriama nauda visuomenei:

  • atveria socialinės ekonomikos (SE) rinką pagal pačios visuomenės nustatytas „žaidimo taisykles“;
  • suteikia palankią galimybę trims šalies ekonomikoms veikti vienoje bendrystės ekonomikoje;
  • kuria naujas darbo vietas SE;
  • skatina bendrą tvarumą visose trijose aplinkosaugos, socialinėje ir ekonominėje srityse;
  • didina šalies ekonominį konkurencingumą ir kelia reputaciją per socialinio ekonominio lygio kėlimą;
  • mažina socialinėms išmokoms skirtą valstybės biudžetą;
  • skatina švietimą ir pažangų augimą socialinėmis inovacijomis;
  • skatina socialinę sanglaudą;
  • mažina socialinę atskirtį, nelygybę ir aplinkosaugos problemas;
  • mažina emigraciją ir didina gyventojų skaičių;
  • ir kita.

Produktyvumas SE yra matuojamas sulyginus turimus resursus su rezultatais:

  • įdarbinimo lygio pokyčiu (įdarbinimo procentu);
  • skurdo sumažėjimu (suteiktos pagalbos žmonėms skaičiumi);
  • pragyvenimo kokybės padidėjimu (sumažėjusiu skurdo žmonių skaičiumi);
  • socialinių ryšių išsiplėtimu (bendruomeniškumo padidėjimu, stabilia pagalba stokojantiems ir kt.).

Socialinėje ekonomikoje veikiančias organizacijas geriausiai apibūdina šie kriterijai:

  • Jos yra efektyvesnės konkurencijos rinkoje ir prisideda prie jos efektyvumo didinimo, skatina solidarumą ir stiprina visuomenės sanglaudą.
  • Pirminis jų tikslas yra socialiniai tikslai bei visuomenei teikiama nauda, bet nėra pelno generavimas ar jo paskirstymas dalininkams.
  • Dažniausiai jų valdymo modelis grindžiamas solidarumo ir savitarpiškumo principais, remiantis demokratišku visų narių balsavimu, kai „vienas žmogus turi vieną balsą“. Tokių organizacijų valdymas gali būti patikimas darbuotojams, savanoriams arba net atskiroms skėtinėms organizacijoms, koalicijoms ir jas vienijančioms visuomeninėms taryboms , kurios yra neatsiejama socialinės ekonomikos organizacijų dalis.
  • Jos yra lanksčios ir socialiai inovatyvios (lengvai prisitaiko prie besikeičiančių socialinių ir ekonominių aplinkybių, naudoja socialias bei vartotojams palankias socialines platformas arba sistemas).
  • Jos yra grindžiamos pilietiškai aktyvaus, o dažnai ir savanoriško, dalyvavimo ir įsipareigojimo principais.

Socialinės ekonomikos svetainė SOCIALTOP.LT

Svetainėje socialtop.lt yra pateikiamas viešas socialiai atsakingų visuomenei socialinės ekonomikos organizacijų rinkos registras „SOCIALTOP” veikiančias pagal Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos principų chartiją. Socialinės ekonomikos rinkai Lietuvoje šiuo metu fiziškai priklauso: SE ryšių organizacijos (asociacijos, savidraudos draugijos (kredito unijos) ir kooperatyvai), socialinio verslo įmonės (p/l LR įstatymą) ir kitos viešojo sektoriaus asociacijos turinčios socialinius tikslus. Pilnai socialiai atsakingoms visuomenei socialinės ekonomikos rinkos organizacijoms yra suteikiamas „Socialiai atsakingos organizacijos visuomenei” ženklas. Už registro administravimą taip pat yra atsakinga ir VšĮ Socialinė birža bei VšĮ Socialinės ekonomiko institutas, žr. socialtop.lt.

Svetainėje socialtop.lt taip pat yra numatytas pateikti socialinių paslaugų katalogas „VISUOMENĖ” skirtas kasdieniams pirmo būtinumo informaciniams poreikiams apie pilietinės visuomenės, verslo ir viešojo sektorių paslaugoms tenkinti. Papildomai taip pat gali būti įtraukiamos tos verslo įmonės, kurios yra įsipareigojusios į savo veiklą įtraukti kokį tai pasirinktą socialinį tikslą ir jį yra įtraukusi į savo sąnaudas (arba tai yra numatyta įmonių pelno paskirstyme). Katalogas „VISUOMENĖ” svetainėje yra pateikiamas nemokamai.

Socialinės ekonomikos (SE) svetainė socialtop.lt pagrinde yra skirta informuoti ir šviesti visuomenę, bei SE organizacijas, socialiai atsakingą socialinį verslą ir viešosios naudos nevyriausybines organizacijas daugiau arba mažiau veikiančias šioje SE rinkoje pagal Europos asociacijos „Social Economy Europ“ socialinės ekonomikos principų chartiją:
– pirmenybė asmeniui ir socialiniam tikslui, o ne kapitalui.
– savanoriška ir atvira narystė.
– narių vykdoma demokratinė kontrolė (netaikoma fondams, nes jie neturi narių).
– narių ir (arba) naudotojų interesų susiejimas su visuotinės svarbos interesais.
– solidarumo ir atsakomybės principų gynimas ir taikymas.
– savarankiškas valdymas ir nepriklausomybė nuo valdžios institucijų.
– didžiosios perteklinių lėšų dalies investavimas į darnaus vystymosi tikslus, visuotinės svarbos paslaugas nariams arba plačiajai visuomenei.
Šaltinis: https://www.socialeconomy.eu.org/

Kokie yra finansavimo šaltiniai?

Trys finansavimo šaltiniai: nevyriausybinės organizacijos (NVO) išsilaiko iš viešųjų pirkimų, socialinis verslas – verslo pajamų, socialinė ekonomika – kooperacijos, solidaraus dalinimosi, mainų, taupymo, savitarpio paramos ir taupymo įvairių socialinių vartotojų platformų pagalba. Papildomai tenka pažymėti, kad socialinė ekonomika taip pat gali būti finansuojama iš socialinių inovacijų fondų arba atitinkamų programų.

Visuomenė atveria socialinę rinką verslui pagal savas nustatytas „žaidimo taisykles„. Laisvanoriškos aukos už gautus vartotojus yra susiejamos su konkrečių įmonės, įstaigos ar organizacijos socialine atsakomybe, pradedant nuo kiekvienos jų metinės apyvartos versle, bendra įmonės suteikta metinės paramos suma, baigiant įmonių socialinės atsakomybės reitingų sąrašais. Socialiai atsakingi sprendimai – savo laiko ir pinigų aukojimą socialiniams tikslams – tai yra trečias ir plačiajai visuomenei labai svarbus socialinio finansavimo būdas po paprastos bei internetinės prekybos.

VšĮ Socialine birža papildomai vykdo „Darnaus vystymosi” (DV) veiklą (įstatymų pasiūlymai LRV; Lietuvos socialinės ekonomikos vystymo planas; tarpvalstybinis bendradarbiavimas), „Socialinių kontaktų birža“ veiklą (plėtojant socialinės integracijos paslaugas didinti socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų galimybes aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir bendruomenėje; plėtojant socialines paslaugas pensijinio amžiaus žmonėms), „Apvaliojo socialinės ekonomikos stalo” veiklą (trijų valdžios, verslo ir socialinės ekonomikų atstovų globalių kiekvieno regiono socialinių problemų sprendimai) bei „Aš Myliu Lietuvą” populiarinimo veiklą.

Šiuo metu svetainę administruoja VšĮ Socialinė birža, kurios veikla vyksta savanoriškos veiklos principu iš laisvanoriškų aukų. VšĮ Socialinė birža kviečia visas SE organizacijas dovanotinai tapti jos nariais bei vykdyti demokratinę kontrolę. Pradedant nuo 2025 m. veikla yra planuojama iš ES vykdomų projektų.

Pagarbiai,
VšĮ Socialinė birža kolektyvas
Rašykite mums: info@socialinebirza.lt
Darbo telefonas: 860 860 777
Atnaujinimo data: 2024-08-01.