Socialinė ekonomika yra sparčiai besivystanti ir įgyjanti vis didesnį pripažinimą Europoje. Socialinės ekonomikos pavadinimas mažai vartojamas, daugeliui ir dar neprigijęs Lietuvoje. Socialinė ekonomika ES skiriasi savo tikslais ir veiklos formomis atskirose Europos šalyse.

Kodėl reikia pripažinti šį naująjį pavadinimą Lietuvoje? Atsakymas paprastas – ES artimiausių metų veiksmų planuose yra numatyta direktyva apie socialinės ekonomikos privalomumą visoms bendrijos šalimas.

Socialinės ekonomikos teisinio reguliavimo aplinka:

– EUROPOS SOCIALINĖ 1996 M. CHARTIJA. Priėmimo data: 1996-05-03;
– LR ĮSTATYMAS DĖL 1996 METŲ EUROPOS SOCIALINĖS CHARTIJOS (PATAISYTOS) RATIFIKAVIMO Į S T A T Y M A S. 2001-05-15 d. Nr. IX-317;
– EUROPOS SOCIALINĖ 1961 M. CHARTIJA. Iki šiol LR Seimo neratifikuota;
– LR NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ PLĖTROS ĮSTATYMAS. 2013-12-19 d. Nr. XII-7;
– Lietuvos Respublikos socialinio verslo plėtros įstatymo projektas;
– Socialinės inovacijos. ES valstybių narių patirtis. Investicijų departamento
Socialinių investicijų skyrius 2019-12-12

– VšĮ Socialinės biržos dalyvių sutartys ir taisyklės jos svetainėse www.socialtop.lt ir www.socialinebirza.lt. (VšĮ Socialinė birža šiuo metu yra nereguliuojamos socialinės ekonomikos rinkos dalyvis – solidarios rinkos operatorius Lietuvoje. Socialinės vartotojų prekybos, skirtingai nei paprastos ir internetinės prekybos, šiuo metu Lietuvos įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, yra nustatyti informacijos teikimo vartotojui bendrieji reikalavimai).

– 2002 m. Balandžio 10 d. pagrindinių Europos socialinės ekonomikos dalyvių priimta Socialinės ekonomikos chartija, kuri tapo labai svarbi apibrėžiant socialinę ekonomiką Europoje ir visame pasaulyje.

– Ispanijos Karalystės Socialinės ekonomikos įstatymas.

– Portugalijos Respublikos Socialinės ekonomikos įstatymas.

– Prancūzijos Respublikos socialinės ekonomikos įstatymas.

– 2021 m. Rudenį Europos Komisija (EK) pradeda Europos socialinės ekonomikos veiksmų planą. Manome, kad Europos socialinės ekonomikos veiksmų planas, kurio siūloma trukmė yra 5 metai (2021–2026), gali būti pagrindinė priemonė sistemingai įtraukti socialinę ekonomiką į įvairias Europos Sąjungos socialines ir ekonomines politikos sritis. veiksmais siekiant darnaus vystymosi tikslų. EK paskelbė Europos socialinės ekonomikos veiksmų planą, kuris yra rengiamas dabar ir bus pradėtas įgyvendinti 2021 m. Rudenį! Atsižvelgiant į šiuos tris tikslus, šiame politikos pasiūlyme yra 20 politikos priemonių ir 64 veiksmai, suskirstyti į septynis ramsčius:
1. Užmegzkite bendrą supratimą apie socialinės ekonomikos įmones ir organizacijas Europoje.
2. Gerinti socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų, jų vertybių ir ypatybių matomumą.
3. Išmatuokite ir toliau dokumentuokite socialinės ekonomikos svarbą ir jos veiksmingą indėlį į Europos Sąjungos socialinę ir ekonominę plėtrą.
4. Suteikti palankią socialinės ekonomikos įmonių ir organizacijų augimo ekosistemą, padedant joms gauti finansavimą ir didinti jų mastą, taip pat sukuriant reikiamą teisinę sistemą, leidžiančią joms visapusiškai veikti tarptautiniu mastu bendrojoje rinkoje.
5. Toliau integruoti socialinę ekonomiką į ES fondus ir programas, tokias kaip ERPF, ESF plius ir sanglaudos fondai.
6. Skatinti socialinės ekonomikos vaidmenį vykdant Europos Sąjungos išorės veiksmus.
7. Sustiprinti ir sustiprinti nuolatinį ir struktūrizuotą ES institucijų ir socialinės ekonomikos dialogą.

– Nuo 2015 m. Socialinė ekonomika buvo įtvirtinta keliuose Tarybos sprendimuose ir išvadose, pavyzdžiui: Tarybos sprendimai dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių; Arba Tarybos išvados dėl gerovės ekonomikos, priimtos 2019 m. Spalio mėn., Suomijai pirmininkaujant ES Tarybai; 2019 m. Gruodžio mėn. Priimtos Tarybos išvados dėl įtraukių darbo rinkų: pažeidžiamoje padėtyje esančių žmonių užimtumo gerinimas darbo rinkoje. Liuksemburgo deklaracijos stebėsenos komitetas.

– Kaip pažymima Europos Komisijos svarstymų dokumente „Už darnią Europą iki 2030 m.“, Socialinė ekonomika yra galimybė ir varomoji jėga siekiant įgyvendinti 2030 m. Darbotvarkę ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (TVT) Europos ir pasaulio mastu, ypač 8 tikslui pasiekti „skatinti tvarų, įtraukų ir tvarų ekonomikos augimą, visavertį ir produktyvų užimtumą bei padorų darbą“.

Pastaba: daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių galioja bendras teisinio reguliavimo principas – „Socialinės ekonomikos įstatymas” apjungia visus kitus socialinius įstatymus.